tviksoti

tviksóti, tvìkso, -ójo intr. Kv 1. NdŽ skaisčiai šviesti, spindėti: Jeigu ryto[j] tviksós saulė, daugiau įdienos takai pavasarį J. 2. LTII161 atspindint šviesą žibėti, tviksėti: Pakinktai šikšniniai, išauksinti, išsidabruoti žėri, blizga, tvikso BsMt II31(Srd). 3. tyvuliuoti, telkšoti: Seniau čia bala buvo, vanduo tviksójo Šd. Tiek pripliaupė, kad antai pievos tviksóte tvìkso Skr. Ten vienos balos tvìkso Lnkv. Niekai vasara buvo ropučiums, vanduo tviksódavo vagutės[e], teip prilydavo Erž. 4. glūdėti, tūnoti: Paklusnumas visuotinas, apglobiąs … visus lemtumus pabudintus, tviksančius širdyje MT43.